Kadangi ECB rūpi aplinkos apsauga, gamindamas ir tiekdamas eurų banknotus ECB siekia taupiai naudoti gamtos išteklius, saugoti aplinką ir žmonių sveikatą.
Dar 2003 m. ECB vertino eurų banknotų poveikį aplinkai ir analizavo, ar šiuo požiūriu būtų galima patobulinti produktą ar susijusius procesus. Kadangi eurų banknotai naudojami kasdien, jie buvo palyginti su kitais dviem kasdienio naudojimo produktais ir paslaugomis: važiavimu nuosavu automobiliu ir 60W elektros lemputės uždegimu.
Įvertinimo rezultatai parodė, kad eurų banknotų poveikis aplinkai viso jų gyvavimo ciklo metu yra toks pat, kaip poveikis, daromas kiekvienam Europos piliečiui nuvažiuojant automobiliu vieną kilometrą arba pusdienį palikus degti 60W elektros lemputę.
Tyrimas buvo atliktas vadovaujantis tarptautiniu standartu ISO 14040 ff. ir apėmė visą banknotų gyvavimo ciklą – nuo gamybos, saugojimo ir cirkuliavimo apyvartoje iki apdorojimo išėmus iš apyvartos.
Vertinimas buvo pagrįstas duomenimis, gautais iš eurų banknotų tiekimo grandinėje dalyvaujančio 31 tiekėjo, konkrečiais duomenimis apie naudotas žaliavas ir duomenimis apie standartinius procesus, tokius kaip elektros gamyba arba transportas, daugiausia paimtus iš Ecoinvent 2000 duomenų bazės. Tyrimas buvo pagrįstas banknotų gamyba 2003 m. – buvo pagaminta apytikriai trys milijardai banknotų (visų nominalų), o jų bendras svoris siekė apie 2500 tonų.
Į viršųEurų banknotai yra saugūs: nepriklausomų bandymų rezultatai patvirtina, kad eurų banknotai atitinka visus ES reglamentuose nustatytus reikalavimus dėl eurų banknotuose esančių įvairių cheminių medžiagų. Nustatyta, kad visų rastų medžiagų koncentracija yra gerokai mažesnė negu norma.
Dar prieš eurams pasirodant 2002 m. sausio mėn. buvo patikrinta, ar eurų banknotai nekelia rizikos, susijusios su ūmiu peroraliniu apsinuodijimu, odos dirginimu ir genetiniu toksiškumu. Kadangi banknotams nenustatyta jokių konkrečių taisyklių, bandymai buvo atlikti vadovaujantis ISO 10993 standarto 3 dalimi. Rezultatai patvirtino, kad eurų banknotai nekelia nė vienos iš anksčiau minėtų rizikų.
Be to, ECB įvertino su eurų banknotų gamyba ir naudojimu susijusią bendrą riziką sveikatai ir saugumui. Išsamūs tipinių pavyzdžių laboratoriniai tyrimai parodė, kad nėra įrodymų, kad eurų banknotuose yra daug pavojingų medžiagų ar kad buvo rasta labai maža šių medžiagų koncentracija, nesiekianti nustatytų leistinų ribų, taikomų, pavyzdžiui, maisto produktams ar kasdieniams produktams, su kuriais kontaktuoja žmogaus kūnas.
Nuo 2001 m. į Eurosistemą kreiptasi dėl įvairių medžiagų (žr. toliau). Visais atvejais koncentracija buvo tokia maža, kad nekėlė jokios rizikos sveikatai arba ta medžiaga iš viso nebuvo aptikta.
2002 m. vasario mėn. vokiškas žurnalas „Öko-Test“ paskelbė straispnį apie eurų banknotuose esančius organoalavo junginius, kurių koncentracija buvo:
TBT naudojamas daugelyje įvairių kasdien naudojamų produktų. Tai gerai žinomas stabilizatorius plastikinėse medžiagose. Ši medžiaga laikoma toksiška, jei jos koncentracija yra didelė. Žmogui leistina TBT paros dozė yra 0,25 μg kilogramui svorio per parą. Taigi, 75 kg sveriantis žmogus visą gyvenimą turėtų suvalgyti po kelis tūkstančius banknotų kasdien, kad sukauptų tiek TBT, kad jo koncentracija priartėtų prie leistinos paros dozės. Nors ši hipotezė nerealistiška, tačiau 2002 m. ECB nusprendė, kad TBT turi būti pašalintas iš visų eurų banknotų gamybai naudojamų žaliavų, kad visuomenė nesijaudintų dėl banknotuose esančių toksinių medžiagų.
2003 m. spaudos leidiniuose buvo teigiama, kad eurų banknotai spausdinami ant popieriaus, kuriame didelė genetiškai modifikuotos medvilnės pluošto koncentracija.
Eurų banknotai spausdinami ant iš grynos celiuliozės pagaminto popieriaus. Banknotų gamybai naudojamas medvilnės pluoštas yra toks pat, kaip drabužių audiniams naudojamas pluoštas. Visose popieriaus gamyklose, kuriose gaminamas popierius eurų banknotams, kaip žaliava naudojamos verpimo atliekos, perkamos atvirojoje rinkoje tiesiogiai iš tekstilės pramonės arba iš atliekų supirkėjų ar brokerių. Taigi įmanoma, kad eurų banknotų popieriaus gamybai – taip pat kaip ir audinių gamybai – naudojamose žaliavose yra genetiškai modifiluotos medvilnės pluošto.
Tačiau eurų banknotų popieriaus gamybos procese atliekamos kelios cheminio ir fizinio apdorojimo procedūros, kurių metu pašalinami genetinio modifikavimo paveikti baltymai. Buvo atlikti išsamūs laboratoriniai tyrimai, kurie parodė, kad eurų banknotų popieriuje ir eurų banknotuose nėra jokios aptinkamos genetiškai modifikuotos struktūros.
2003 m. į vieną iš Eurosistemos centrinių bankų buvo kreiptasi dėl galimos alerginės reakcijos į kanifoliją – medžiagą, kurios tariamai yra eurų banknotuose. Kanifolija yra medžiaga, kuri dažnai naudojama laiškinio ir spausdinimui skirto popieriaus ypatybėm pagerinti. Vėliau atlikti laboratoriniai bandymai patvirtino, kad nėra požymių, jog eurų banknotuose būtų kanifolijos.
2005 m. į vieną iš Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų buvo kreiptasi dėl galimos alerginės reakcijos į eurų banknotuose esantį p-fenilendiaminą. P-fenilendiaminas, be kita ko, naudojamas kaip plaukų ir chna dažų sudedamoji dalis.
Vėliau atlikti laboratoriniai bandymai parodė, kad eurų banknotuose didžiausia p-fenilendiamino koncentracija siekia 0,182mg/kg, o tai yra 1/300 000 maksimalios leistinos koncentracijos pagal kosmetikos priemonėms taikomus ES teisės aktus. Ekspertų, su kuriais buvo tartasi dėl šio klausimo, nuomone, tokia maža šios medžiagos koncentracija žmonių sveikatai neturi jokios įtakos.
2006 m. į vieną iš Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų buvo kreiptasi dėl galimos alerginės reakcijos į eurų banknotuose tariamai esantį glutaralį (glutaro dialdehidą). Glutaro dialdehidas naudojamas kaip dezinfekantas ir ilgalaikis konservantas. Atlikus išsamų tyrimą nustatyta, kad įrodymų apie eurų banknotuose esantį glutaralį nėra.
2002 m. į ECB buvo kreiptasi dėl galimos alerginės reakcijos į eurų banknotuose esantį nikelio sulfatą.
Atsižvelgiant į nikelio ir jo darinių cheminę struktūrą, labai sunku atlikti nikelio sulfato tyrimą. Todėl buvo tirtas bendras nikelio ir nikelio darinių kiekis. Apyvartoje necirkuliuojančiuose banknotuose rasta bendra koncentracija siekė 2,4 mg/kg banknotų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė 0,005 mg nikelio vienam kilogramui kūno masės per dieną toleruojamą paros dozę. Šis, beje, labai griežtas, nurodymas reiškia, kad 75 kg sveriantis asmuo galėtų suvalgyti daugiau kaip šimtą eurų banknotų kasdien, o bendras gautas nikelio kiekis vis tiek būtų mažesnis už toleruojamą normą.
Į viršųSiekdamas dar labiau rūpintis aplinka, dabar ECB kuria Eurosistemai skirtas dvi stebėsenos sistemas. Pirmoji – aplinkosaugos vadybos sistema, pagrįsta ISO 14001 standartu – skirta visai banknotų tiekimo grandinei. ECB šią sistemą rengia bendradarbiaudamas kartu su banknotų gamybos pramone. Antroji sistema apims sveikatos ir saugumo aspektus, susijusius su eurų banknotų gamyba ir naudojimu. Ji taip pat bus pagrįsta visuotinai suderintais tarptautiniais standartais. Abi šios sistemos turėtų būti įdiegtos gamybos vietose iki 2010 m.
Šių stebėsenos sistemų įdiegimas yra atsargumo priemonės, kuriose atsižvelgiama į naujoves aplinkosaugos ir sveikatos srityse. Jos padės užtikrinti, kad eurų banknotai ir toliau atitiktų visus jiems taikytinus standartus.
Į viršų
