Šaltinis: ECB.
Šaltinis: ECB.
Dešinėje pusėje pateiktuose paveiksluose pavaizduotas apyvartoje esančių eurų banknotų bendros vertės ir skaičiaus pokytis nuo 2002 m. iki 2010 m. pabaigos.
1 paveiksle parodytas apyvartoje esančių eurų banknotų vertės didėjimas (raudona punktyrinė linija) nuo jų įvedimo 2002 m. sausio mėn. 2010 m. pabaigoje jų vertė siekė 840 mlrd. eurų.
2 paveiksle parodytas apyvartoje esančių eurų banknotų skaičiaus didėjimas (raudona punktyrinė linija). 2010 m. gruodžio pabaigoje apyvartoje cirkuliavo 14 milijardų banknotų. Šis skaičius apima ir bankuose kaip santaupas laikomus banknotus.
Po grynųjų eurų įvedimo 2002 m. banknotų vertė ir skaičius nuolat augo, tačiau jų augimo tempas tolygiai mažėjo – išskyrus vieną atvejį. 2008 m. spalio mėn., bankrutavus Lehman Brothers ir pagilėjus finansų krizei, banknotų skaičius smarkiai išaugo. Daug žmonių atsiėmė pinigus iš savo taupomųjų sąskaitų, todėl 2008 m. spalio mėn. apyvartoje esančių eurų banknotų vertė šoktelėjo dar 35–40 mlrd. eurų.
2009 m. padėtis normalizavosi. Įdomu tai, kad papildomi banknotai, kurie pasirodė apyvartoje 2008 m., iki šiol negrąžinti į euro zonos nacionalinius centrinius bankus. Tai reiškia, kad žmonės euro zonoje ir už jos ribų vis dar laiko šiuos banknotus.
Apyvartoje esančių monetų vertė ir skaičius nuo 2002 m. taip pat nuolat didėjo. 2010 m. pabaigoje apyvartoje buvo 93 mlrd. eurų monetų, kurių vertė sudarė 22 mlrd. eurų. Mažo nominalo monetų (1, 2 ir 5 centų monetų) dalis nuolat didėjo ir sudarė apie 60 % visų apyvartoje esančių eurų monetų.
Iš septynių eurų banknotų nominalų kasdieniams mokėjimams dažniausia naudojami mažo ir vidutinio nominalo banknotai. Paprastai jie išleidžiami į apyvartą per grynųjų pinigų išdavimo automatus. Naudodamiesi didelio nominalo (200 €, 500 €) banknotais, žmonės gali laikyti dideles sumas grynaisiais pinigais. Dažniausia jie laikomi kaip vertingos atsargos, tačiau taip pat naudojami brangiems pirkiniams įsigyti.
Toliau esančiuose paveiksluose pateikti apyvartoje esančių septynių banknotų nominalų duomenys. 2010 m. pabaigoje apyvartoje buvo apytikriai 6 mlrd. 50 € banknotų. 50 € banknotai sudarė beveik 40 % visų apyvartoje esančių banknotų ir trečdalį bendros apyvartoje esančių banknotų vertės. 500 € banknotai, kurių bendra vertė apyvartoje – 288 mlrd. eurų, sudarė maždaug trečdalį bendros apyvartoje esančių banknotų vertės.
Eurų banknotus naudoja ne tik euro zonoje gyvenantys žmonės. Tai – tarptautinė valiuta, todėl nemažai eurų banknotų atsiduria ir lieka už euro zonos ribų.
Pagal naujausius statistinius duomenis vertinama, kad 20–25 % apyvartoje esančių banknotų (pagal vertę) laiko ne euro zonoje gyvenantys žmonės. Eurų banknotų paklausa užsienyje smarkiai išaugo 2008 m. spalio mėn. įsisiūbavus finansiniams neramumams. Paklausa pastebimai išaugo Rytų Europos ne ES šalyse, kurių nacionalinės valiutos nuvertėjo euro atžvilgiu. Šie eurų banknotai tebėra apyvartoje, o tai reiškia, kad juos laiko ne euro zonos rezidentai.
Ekonomikoje banknotai cirkuliuoja specialiu keliu. Komerciniai bankai juos užsako iš centrinių bankų ir išleidžia į apyvartą per grynųjų pinigų išdavimo automatus. Žmonės juos leidžia parduotuvėse, turguose ir kitose vietose, o paskui mažmenininkai ir kiti rinkos dalyviai šiuos pinigus deda į savo banką. Bankai juos siunčia atgal į atitinkamus centrinius bankus, kurie patikrina jų tikrumą ir tinkamumą apyvartai.
Grynųjų pinigų tiekimo grandinės organizavimas kiekvienoje šalyje skiriasi ir priklauso, pavyzdžiui, nuo:
Dėl šių priežasčių neįmanoma sukurti nacionalinių grynųjų pinigų srautų ciklų organizavimo euro zonoje modelio „pagal vieną kurpalį“.
Nepaisant šių skirtumų, Eurosistema ir toliau siekia didesnės grynųjų pinigų paslaugų, kurias teikia euro zonos centriniai bankai, konvergencijos. Konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Esant geresniam suderinamumui ir integracijai, suinteresuotosios šalys iš bendros valiutos turės daugiau naudos.
Norint, kad žmonės pasitikėtų banknotais, jie turi būti tikri ir aukštos kokybės. Todėl euro zonos centriniai bankai, prieš išleisdami banknotus į apyvartą, juos tikrina siekdami užtikrinti, kad jie nėra suklastoti ir pernelyg sugadinti ar nešvarūs.
Nacionaliniai centriniai bankai turi visiškai automatizuotas banknotų apdorojimo mašinas, kuriomis tikrinami gauti banknotai. Šios mašinos rūšiuoja banknotus, kad būtų išlaikyti griežti kokybės standartai. 2010 m. nacionaliniai centriniai bankai nustatė apytiksliai 5,8 mlrd. netinkamų apyvartai banknotų ir juos pakeitė naujais. Sutepti ar sugadinti banknotai sunaikinami.
